Neištikimybė

Tai patyrusiam neišvengiamai kyla aibė klausimų: kodėl taip nutiko?
Ar įmanoma po neištikimybės atleisti ir išsaugoti santykius?
O gal reikia skirtis?
Ką daryti, jei pats tapai neištikimuoju?

Neištikimybė – artimi santykiai (dažniausiai suprantama kaip seksas), kuriame bent vienas iš partnerių yra stabiliuose poros santykiuose su kitu žmogumi. Gali būti epizodinė arba sisteminga. Neištikimaujama su įvairiais žmonėmis – bendradarbiais (vadinamasis tarnybinis romanas), mažai pažįstamais, senais pažįstamais, buvusiais lytiniais partneriais, draugų sutuoktiniais, atsitiktinai sutiktais žmonėmis ir kt. Krikščionybė pabrėžia ne tik fizinės, bet ir dvasinės ištikimybės svarbą, t. y. būti ištikimam svarbu ne tik veiksmais, bet ir mintimis.

Ypač neištikimybę skatina tai, kad kuris nors partneris nėra patenkintas susiklosčiusia padėtimi šeimoje (namuose). Partnerio dėmesio stoka, santykių atvėsimas, grubumas, moters frigidiškumas ar vyro impotencija, nepasitenkinimas poros lytiniais santykiais, lytinės darnos stoka – visa tai netiesiogiai didina neištikimybės poreikį.

Žengdami į santykius – ar juo labiau į santuoką – žmonės neplanuoja, kad jų ryšys baigsis neištikimybe. Vis dėlto daugiau nei trečdalis santuokų susiduria su šia skaudžia tema.

NEIŠTIKIMYBĖ XXI a.

Share this post